Nardymo įgūdžiais pasižyminčios ruonos atvedė mokslininkus prie nepažintos povandeninės kanjonų
Žmonės tūkstančius metų plaukioja vandenynų paviršiumi, tačiau jų gelmės išlieka praktiškai nepažintos. Tik apie ketvirtadalis jūros dugno yra išsamiai nuskaitytas. Daugelio regionų žemėlapiai rodo tik apytikrius gylį ir dažnai praleidžia visus povandeninius kalnus ar kanjonus. Todėl grupė tyrėjų pasitelkė nardymo ekspertus: ruonas ir vėdelius. Mokslininkai jau daugelį metų Antarktidoje šiems jūrų žinduoliams uždeda sekiklius, renka duomenis apie vandenyno temperatūrą ir druskos kiekį. Naujame tyrime tyrėjai palygino šių nardymų vietą ir gylį su kai kuriais mažiau išsamiems jūros dugno žemėlapiams. Jie pastebėjo vietas, kur ruonos nardė giliau nei turėtų būti įmanoma pagal žemėlapius, tai reiškia, kad esami gyliai vertinimai buvo netikslūs1.
Rytinėje Antarktidos Vincennes įlankoje nardančios ruonos padėjo mokslininkams rasti didelį, paslėptą povandeninį kanjoną, kuris nusileidžia daugiau nei mylios gylį. Vėliau australų tyrimų laivas, vadinamas RSV Nuyina, sonaru išmatavo kanjono tikslų gylį, o tyrėjai pasiūlė pavadinti savo atradimą Mirounga-Nuyina kanjonu, pagerbdami tiek laivą, tiek dalyvavusias ruonas, Mirounga gentį. „Ruonos atrado kanjoną, o laivas jį patvirtino“, – sako Clive McMahon, tyrėjas iš Integruotos jūrų stebėjimo sistemos Australijoje ir vienas iš naujojo tyrimo autorių, publikuoto „Communications Earth & Environment“1.
Tačiau ruonos negali nuskaityti viso vandenyno dugno. Tyrime naudoti sekikliai galėjo nustatyti ruonos geografinę vietą tik maždaug per 1,5 mylios, tai leidžia gauti naudingų, bet ne būtent aukštos raiškos duomenų. Be to, nes ruonos visada nenusileidžia iki vandenyno dugno, jos gali atskleisti tik tai, kur dugnas yra gilesnis nei esamuose žemėlapiuose, o ne paviršutiniškesnis. McMahon pastebi, kad mokslininkai galėtų tobulinti šiuos duomenis naudodami tikslesnius GPS sekiklius ir analizuodami ruonų nardymo modelius, kad nustatytų, ar jie pasiekė jūros dugną, ar tiesiog nustojo nerti1.
Dabartiniai ruonų nardymo duomenys vis dar gali būti vertingi svarbiai užduočiai, sako Anna Wåhlin, okeanografė iš Geteborgo universiteto Švedijoje, kuri nedalyvavo naujame tyrime. Antarktidos gilumos vandenynas yra šiltesnis nei paviršutiniškos šaltos vandenyno vandens, o jūros dugno kanjonai gali leisti šiam šiltesniam vandeniui tekėti prie ledo, esančio prie žemyno kranto, paaiškina Wåhlin. Norėdami numatyti, kaip tirps Antarktidos ledas, mokslininkams reikės žinoti, kur yra tie kanjonai ir kokie jie yra gilūs1.
